Juridinio asmens steigimas (Lietuvoje)
JURIDINIŲ ASMENŲ STEIGIMAS
-
WWW.JURISTOPASLAUGOS.LT teikia profesionalias konsultacijas įmonių steigimo klausimais, operatyviai parengia visus reikalingus steigimo dokumentus:
-
• įmonės steigimo sutarties aktą;
-
• įmonės įstatus, nuostatus ir kt.
Atsakingi įmonės darbuotojai, pagal visus reikalavimus užpildo Juridinių asmenų registro (JAR) formas, rezervuoja laikinus įmonės pavadinimus, užtikrina sėkmingą įmonės steigimo dokumentų patvirtinimą pas notarą, jų pridavimą Registrų centrui ir garantuoja įregistruotos įmonės pažymėjimo atsiėmimą.
-
Rūpinamės operatyviu juridinio asmens įsteigimu!
-
• AB (Akcinė bendrovė)
-
• UAB (Uždara akcinė bendrovė)
-
• ASOCIACIJA
-
• DNSB (Daugiabučių namų savininkų bendrija)
-
• VŠĮ (Viešoji įstaiga)
-
• KŪB (Komandinė ūkinė bendrija)
-
• LABDAROS IR PARAMOS FONDAS
-
• IĮ (Individuali įmonė)
-
• ŽŪB (Žemės ūkio bendrovė)
-
• PS (Profesinės sąjungos)
-
• TŪB (Tikroji ūkinė bendrija)
-
• SĮ (Savivaldybės įmonė)
-
• KU (Kredito unija)
AB (Akcinė bendrovė) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. AB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 150 000 Lt. Jos akcijos gali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, vadovaujantis vertybinių popierių rinką reglamentuojančiais teisės aktais. Akcininkai yra fiziniai bei juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję bendrovės akcijų. AB laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Akcinių bendrovių, kurios pagal Vertybinių popierių įstatymą laikomos atskaitingais emitentais, reglamentavimo ypatumus nustato Vertybinių popierių įstatymas.
UAB (Uždaroji akcinė bendrovė) yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas – pelno siekimas savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. UAB steigėjais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. UAB įstatinis kapitalas padalytas į dalis, vadinamas akcijomis. Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi įsigiję UAB akcijų, vadinami akcininkais. Akcininkų skaičius turi būti mažiau kaip 250. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios akcijos. UAB akcijos negali būti platinamos bei jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 tūkstančių litų. Įstatinis kapitalas gali būti formuojamas tiek pinigais, tiek nepiniginiais įnašais, tačiau piniginių įnašų suma negali būti mažesnė nei 10 tūkstančių litų. UAB turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − vadovą. Gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas − stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas − valdyba.
Asociacija – tai ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti narių interesus ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Asociacijos steigėjas gali būti 18 metų sulaukę veiksnūs friziniai asmenys ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę asociacijos steigimo sutartį. Minimalus asociacijos steigėjų skaičius yra 3. Asociacija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams ir reikalinga jos veiklos tikslams pasiekti. Asociacijos įstatuose turi būti aiškiai ir išsamiai apibūdinti veiklos tikslai, nurodant veiklos sritis ir rūšis. Draudžiama steigtis ir veikti asociacijoms, kurių tikslas arba veikimo būdai – prievarta nuversti ar pakeisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką arba pažeisti Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą, propaguoti karą ir smurtą, autoritarinį ar totalitarinį valdymą, kurstyti rasinę, religinę, socialinę nesantaiką, pažeisti žmogaus teises ir laisves, viešąją tvarką bei atlikti veiksmus, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos įstatymams ir visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms, veikti dėl kitų valstybių interesų, jeigu jie yra priešingi Lietuvos valstybės interesams. Asociacija laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre.
Daugiabučio namo savininkų bendrija (DNSB) – privatusis, ribotos civilinės atsakomybės, ne pelno siekiantis juridinis asmuo. Bendrija įgyvendina patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendro naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. DNSB steigimas – tai vienas iš būdų patalpų, esančių daugiabučiame name, savininkams realizuoti teisės aktuose nustatytas teises susitarti dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo.
VŠĮ (Viešoji įstaiga) yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ turi teisę verstis įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri yra neatsiejamai susijusi su jos veiklos tikslais. VšĮ neleidžiama gauto pelno skirti kitiems veiklos tikslams, negu nustatyta įstatuose, o lėšas, gautas kaip paramą, VšĮ naudoja jas perdavusio asmens nurodytiems tikslams. VšĮ steigėjai gali būti valstybės ar savivaldybės institucijos ir kiti iš įstaigos veiklos nesiekiantys sau naudos asmenys, sudarę VšĮ steigimo sutartį. Steigėjų skaičius neribojamas. VšĮ steigėjai, nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. VšĮ dalininkas turi teisę įstatų ir įstatymų nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims dalininko teises, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė ar savivaldybė. VšĮ turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − vadovą. VšĮ įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus valdymo organas. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi VšĮ dalininkai, vienas dalininkas susirinkime turi vieną balsą, jei VšĮ įstatuose nenustatyta kitaip.
Komanditinė ūkinė bendrija (KŪB) – taip pat, kaip ir tikroji ūkinė bendrija, pasižymi ūkinei bendrijai būdingais požymiais, tačiau nuo tikrosios ūkinės bendrijos skiriasi tuo, kad, be tikrųjų narių, turi vieną ar daugiau narių komanditorių. Nario komanditoriaus statusas nuo tikrųjų narių statuso skiriasi tuo, kad: komanditoriai pagal bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė į bendriją, komanditorius neturi teisės dalyvauti bendrovės valdyme (turi tik teisæ susipažinti su bendrijos finansine atskaitomybe, jei tokia sudaroma, ir kitais dokumentais).
Labdaros ir paramos fondas – tai savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo bei Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo nustatyta tvarka fiziniams bei juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Labdaros ir paramos fondas laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre.
IĮ (Individuali įmonė) yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio pagrindinis tikslas pelno siekimas savo pasirinkimu vykdant įstatymų nedraudžiamą komercinę ūkinę veiklą. Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo. Individualios įmonės steigėjas nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku. Individualios įmonės savininkas negali būti kitos individualios įmonės savininku. Individualios įmonės turtas yra įmonės nuosavybėn perduotas individualios įmonės savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas, taip pat turtas, įgytas individualios įmonės vardu. Individualios įmonės savininkas turi teisę paimti individualios įmonės kasoje esančius pinigus, kaip avansu išmokamą pelną, savo asmeniniams poreikiams taip pat paimti iš individualios įmonės turtą. Individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir įmonės vadovas. Jei tai nustatyta individualios įmonės nuostatuose individualios įmonės savininkas gali įmonės vadovu paskirti kitą asmenį.
ŽŪB (Žemės ūkio bendrovė) yra fizinių asmenų pagal žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymą privatizuota buvusi žemės ūkio įmonė arba, sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. Bendrovėje turi būti ne mažiau kaip 2 nariai. Maksimalus narių skaičius neribojamas. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės juridinis asmuo. Jos turtas atskirtas nuo narių ir pajininkų turto. Bendrovės prievolės vykdomos iš jos turto. Bendrovė neatsako už savo narių ir pajininkų prievoles, nesusijusias su bendrovės veikla. Žemės ūkio bendrove laikoma gamybinei ir komercinei veiklai įsteigta įmonė, kurioje pajamos per ūkinius metus už žemės ūkio produkciją ir suteiktas paslaugas žemės ūkiui sudaro daugiau kaip 50 procentų visų realizavimo pajamų. Bendrovė privalo turėti savo pavadinimą, pagal kurį ją būtų galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų.
PS (Profesinės sąjungos) yra savanoriškos, savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus. Profesinės sąjungos nariu gali būti asmenys, teisėtai dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos piliečiai, taip pat kiti asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvoje, ne jaunesni kaip 14 metų, dirbantys pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais, numatytais įstatymų.
TŪB (Tikroji ūkinė bendrija) – neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurios visi dalyviai yra tikrieji nariai ir kuri įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per tikruosius narius. Kai bendrijos prievolėms įvykdyti neužtenka bendrijos turto, bendrijos tikrieji nariai pagal bendrijos prievoles atsako solidariai visu savo turtu. Bendrijos steigėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. įstatymas numato, kad bendrijoje gali būti ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip dvidešimt steigėjų. Bendrijos steigėjais negali būti kitų bendrijų tikrieji nariai, IĮ savininkai, valstybė, savivaldybės, valstybės įmonės, biudžetinės įstaigos, taip pat ūkinės bendrijos ir individualios įmonės.Ūkinės bendrijos tikrasis narys yra bendrijos dalyvis, sudaręs bendrijos jungtinės veiklos sutartį ir įnešęs ar įsipareigojęs įnešti įnašą į bendriją. Įnašo dydis įstatymo nereglamentuojamas. Įnašas gali būti piniginis ir nepiniginis. Nepiniginis įnašas įvertinamas visų bendrijos tikrųjų narių sprendimu, bendru sutarimu. Ūkinės bendrijos tikrasis narys gali: dalyvauti tvarkant bendrijos reikalus ir priimant sprendimus, veikti bendrijos vardu, jeigu jungtinės veiklos sutartyje nenustatyta kitaip, gauti bendrijos pelno dalį.
KŪB (Komanditinė ūkinė bendrija) – taip pat, kaip ir tikroji ūkinė bendrija, pasižymi ūkinei bendrijai būdingais požymiais, tačiau nuo tikrosios ūkinės bendrijos skiriasi tuo, kad, be tikrųjų narių, turi vieną ar daugiau narių komanditorių. Nario komanditoriaus statusas nuo tikrųjų narių statuso skiriasi tuo, kad: komanditoriai pagal bendrijos prievoles atsako tik tuo savo turtu, kurį įnešė į bendriją, komanditorius neturi teisės dalyvauti bendrovės valdyme (turi tik teisæ susipažinti su bendrijos finansine atskaitomybe, jei tokia sudaroma, ir kitais dokumentais).
SĮ (Savivaldybės įmonė) yra iš savivaldybei nuosavybės teise priklausančių lėšų įsteigta arba įstatymų nustatyta tvarka savivaldybės nuosavybėn perduota įmonė, kurios visas turtas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, o įmonė turtą valdo, naudoja bei disponuoja juo turto patikėjimo teisėmis. Savivaldybių įmonės turi juridinio asmens statusą, t.y. jos pagal savo prievoles atsako tik savo nuosavu turtu.
KU (Kredito unija) – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Kredito unijos tikslas – koordinuoti kredito unijos narių veiklą, atstovauti narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Sukaupiamas pajinis kapitalas, kuris turi būti ne mažesnis kaip 15 000 Lt. Kredito unija turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti. Uniją gali steigti ne mažiau kaip 5 Lietuvos Respublikos fiziniai asmenys. Uniją gali steigti ir juridiniai asmenys, tačiau jų skaičius turi būti mažesnis už steigėjais esančių fizinių asmenų skaičių; Kredito unija gali būti įsteigta tik gavus priežiūros institucijos leidimą įsteigti kredito uniją.