Bankroto bylos iškėlimas
Bankroto bylos iškėlimas yra susijęs su viešuoju interesu – nemokios įmonės eliminavimu iš rinkos. Dėl to įstatymas numatė atitinkamą bankroto procedūros tvarką. Vykdant bankroto procedūrą, bankroto teisės normos reglamentuoja, tiek kreditorių, tiek skolininkų teisių bei interesų apsaugą.
Bankroto bylą įmonei gali inicijuoti kreditoriai, įmonės savininkas, kuriam priklausančios akcijos suteikia ne mažiau kaip 1/10 visų balsų, administracijos vadovas arba likvidatorius, kuris vykdo įmonės likvidavimą kitais įstatymų numatytais būdais.
Atkreipiame dėmesį, kad Juridinių asmenų savininkai bei vadovai, privalo įsivertinti savo įmonės finansinę būklę, matydami, jog įmonė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, ne tik turi teisę, bet ir pareigą inicijuoti bankroto procesą. Jei įmonės savininkas ar vadovas sprendimą dėl bankroto procedūros inicijavimo laiku nepriima, remiantis Bankroto įstatymo nuostatomis, minėtiems subjektams taikoma atsakomybė dėl bankroto procedūros inicijavimo. Pastarieji pavėlavę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, asmeniškai privalo padengti dėl tokių savo veiksmų kreditoriams sukeltą žalą.
-
Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio nuostatos atskleidžia anksčiau minėtos nemokumo sąvokos turinį, t.y. numato pagrindus, kuriems esant galima kelti bankroto bylą įmonei:
-
• Įmonė laiku nemoka darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių įmokų;
-
• Įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų;
-
• Laiku nemoka įstatymo nustatytų mokesčių bei kitų privalomųjų įmokų;
-
• Įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų;
-
• Įmonė neturi turto ar pajamų, iš kurių galėjo būti išieškomos skolos ir dėl šios priežasties antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus.
Pažymėtina, kad Įstatymas nereikalauja aukščiau paminėtų pagrindų visumos, užtenka bent vieno iš jų, kad įmonei būtų galima inicijuoti bankroto procesą.
Svarbu žinoti, kad prieš iškeliant bankroto bylą, apie tai reikia informuoti įmonę, kuriai ruošiamasi kelti bankroto bylą. Pranešime apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo reikia nurodyti įmonės neįvykdytus įsipareigojimus, kokiu pagrindu jie atsirado ir įspėjamą, kad tuo atveju, jeigu jie nebus įvykdyti per pranešime nurodytą terminą, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreiptinas dėmesys, kad terminas įvykdyti prievolę įspėjime turi būti ne trumpesnis kaip trisdešimt dienų. Jei praėjus pranešime nustatytam terminui įmonė neįvykdo savo įsipareigojimų, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškimo teismui ir jo priedų nuorašus kreditorius turi pateikti įmonei. Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka šalys, nepriklausomai nuo to, kas inicijuoja įmonės bankrotą, yra atleidžiamos nuo pareigos sumokėti žyminį mokestį. Tokios garantijos suteikia galimybę apsaugoti ne tik bankrutuojančios įmonės, bet ir kreditorių interesus išvengiant papildomų finansinių nuostolių kreipiantis į teismą ir ginant viešąjį interesą.
Įmonių bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje yra numatytas ir apsidraudimas nuo skuboto ar klaidingo pareiškimo teismui pateikimo – iki tol, kol teismas nepriėmė nutarties iškelti bankroto bylą, pareiškimo galima atsisakyti.
