Tėvystės pripažinimas, nustatymas
Santuokos pripažinimas negaliojančia
Vaiko kilmės nustatymo pagrindai
Nustatant vaiko kilmę siekiama įteisinti giminystės ryšius. Vaiko kilmė – tai vaiko gimimas iš konkrečių tėvų. Kiekvienu atveju pirminis vaiko kilmės patvirtinimo dokumentas yra gimimo įrašas, padarytas civilinės metrikacijos skyriuje. Asmens gimimo faktui patvirtinti ir kilmei įrodyti yra išduodami gimimo liudijimai. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko kilme. Jau pats gimimo faktas sukuria vaiko ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas. Pavyzdžiui, vaikas turi teisę nuo gimimo turėti vardą ir pavardę, žinoti savo tėvus, gyventi su jais, tėvai turi užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą. Taigi tėvų pareiga yra rūpintis vaiko teisių įgyvendinimu nuo pat ji gimimo: įregistruoti vaiko gimimą, suteikti jam vardą, pavardę ir t.t. Vaiko kilmė iš tėvų yra patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo jos atsiranda vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Šios taisyklės išimtis yra tik įvaikinimo atveju. Įvaikintojai vaiko tėvais laikomi ne nuo jo gimimo, o nuo teismo sprendimo įvaikinti įsiteisėjimo dienos. Pagrindas įrodyti kilmę ne tik iš konkrečių tėvų yra gimimo liudijimas. Juo remiantis įrodinėjama giminystė ir jos laipsniai.
Vaiko kilmės iš motinos nustatymas
Civilinės metrikacijos įstaiga vaiko gimimo įraše moterį įrašo vaiko motina, remdamasi medicinos įstaigos išduotu vaiko gimimo pažymėjimu. Tuo atveju, jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda medicinos įstaiga, tikrinusi vaiko ir motinos būklę po gimdymo. Jei vaikas gimė ne medicinos įstaigoje ir jei dėl tam tikrų aplinkybių vaiko ir motinos būklė po gimdymo nebuvo tikrinta medicinos įstaigoje, pažymėjimą apie vaiko gimimą išduoda konsultacinė gydytojų komisija. Yra du atvejai, kada motinystė nustatoma teismo tvarka. Pirmasis, kai vaikui gimus motina nebuvo nustatyta (pvz. vaikas rastas) arba vaiką pagimdžiusi moteris neturi aukščiau paminėtų dokumentų, ir vaiko gimimo įraše bei išduotame gimimo liudijime nėra duomenų apie motiną. Šiuo atveju civilinės metrikacijos skyriuje padarius vaiko gimimo įrašą iškart atsiranda galimybė kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti motinystę. Antrasis atvejis, kai motinystė nuginčyta ir gimimo įrašę motinos duomenys išbraukti remiantis teismo sprendimu (pvz., supainiojus vaiką gimdymo įstaigoje ir pan.), o išduotame gimimo liudijime žinių apie motiną nėra. Šiuo atveju į teismą kreiptis turi teisę moteris, laikanti save vaiko motina, pilnametis vaikas, vaiko tėvas, globėjas (rūpintojas) ar valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Vaiko kilmės iš tėvo nustatymas
Vaiko, gimusios santuokoje, tėvas įrašomas vaiko motinos sutuoktinis. Pagrindas įrašyti vyrą kaip vaiko tėvą yra santuokos liudijimas. Taigi kaip vaiko, gimusio įregistravus santuoką, kad ir kiek laiko vaiko motina ir jos vyras yra susituokę, tėvas vaiko gimimo įraše nurodomas jo motinos vyras. Registruojant vaiko gimimą ir įrašant kaip vaiko tėvą vaiko motinos vyrą nesiaiškinama ir neatsižvelgiama, ar vaiko motina su jo tėvu susituokė iki pradedant vaiką ar prieš jam gimstant. Kai vaiko motina yra nutraukusi santuoką arba jos sutuoktinis miręs, arba yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl separacijos (sutuoktinių gyvenimo skyrium), arba vaikas gimė ne vėliau kaip per 300 dienų nuo santuokos nutraukimo, vaiko motinos vyro mirties dienos ar teismo sprendimo dėl separacijos įsiteisėjimo dienos, kaip gimusio vaiko tėvas gimimo įraše nurodomas buvęs motinos vyras. Jei vaikas gimė po to, kai motina sudarė naują santuoką nepraėjus 300 dienų po ankstesnės santuokos pabaigos, vaiko tėvu bus laikomas vaiko motinos naujas sutuoktinis. Jei vaiką pagimdė vieniša motina (kuri nėra susituokusi), ir jei po ankstesnės santuokos pabaigos praėjo daugiau kaip trys šimtai dienų, vaiko tėvu gimimo akto įraše gali būti įrašytas vyras, registruojant gimimą pateikęs tėvystės pripažinimo pareiškimą. Tuo atveju, kai vaikas gimė išsituokusiai motinai, bet po santuokos nutraukimo nepraėjus 300 dienų, vaiko motina, jos buvęs sutuoktinis ir vyras, pripažįstantis save gimusio vaiko tėvu, turi teisę paduoti teismui bendrą pareiškimą, prašydami vaiko tėvu įrašyti vyrą, pripažįstantį save vaiko tėvu. Teismo nutartimi patvirtinus tokį bendrą pareiškimą, kaip vaiko tėvas įrašomas ne buvęs motinos sutuoktinis, o vyras, pripažįstantis save vaiko tėvu.
Tėvystės pripažinimas
Tuo atveju, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. Jei vaiką pagimdė motina, kuri yra ištekėjusi, arba kai vaikas gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos pabaisibaigimo, tėvystė gali būti pripažinta pareiškimu, jei yra nuginčyta vaiko motinos esančio ar buvusio sutuoktinio tėvystė.
Tėvystės nustatymas
LR CK numato pagrindinę sąlygą, kad tėvystę galima nustatyti teismo tvarka. Ši sąlyga atsiranda kai vaikas gimsta nesusituokusiai motinai ir vaiko kilmė iš tėvo nenustatoma remiantis tėvystės pripažinimo pareiškimu. Tėvystę teismo tvarka galima nustatyti ir tada, kai vaikui gimus ir registruojant jo gimimą įstatyme nurodyta tvarka buvo nustatyta jo kilmė iš tėvo. Jeigu asmenys, turintys teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo, siekia nustatyti tėvystę, nes mano, kad tėvo duomenys vaiko gimimo įraše neatitinka tikrosios biologinės vaiko kilmės, toks įrašas pirmiausia turi būti nuginčytas. Tuo tarpu jeigu vaikas yra miręs ir jo kilmė iš tėvo vaikui esant gyvam nebuvo nustatyta, tokio vaiko kilmė iš tėvo nustatoma tik jei vaikas yra susilaukęs palikuonių, t.y. jo, kaip tėvo, duomenys yra nurodyti jo vaikų gimimo aktų įrašuose. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai – ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Reikia skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Patikimi įrodymai gali būti teismo paskirtos ekspertizės, atliekamos Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos, Policijos departamento prie VRM Kriminalinės policijos Kriminalistinių ekspertizių tarnybos ir Žmogaus genetikos centro. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai. Jei šalys – ir ieškovas, ir atsakovas, atsisako ekspertizės, pagrindas nustatyti tėvystę gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Tokiu atveju, kai ekspertizės atsisako ne abi šalys, o tik spėjamas vaiko tėvas, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
